picsas iš http://www.greenheating.org/
Nes jau realiai, net nebejuokinga darosi. Šiandien per LTV transliuos kažkokį tai koncertą skirtą “vėjo dienai”. Porą savaičių pastoviai – tai Nomeda Marčėnaitė, tai Mamontovas rėkavo – va, žiekit, vėjas švilpia, tereikia pakinkyti ir bus nuostabu, bus jėga, bus taika pasaulyje, bla bla bla.
Get a life, kaip galima būtų pasakyti. Aišku, jei man sumokėtų kažkiek tai pinigų, tai gal ir įjungčiau durnių ir sakyčiau – jo, vėjas, rullz, jėga. Tačiau man už tai pinigų nemoka. O pasisakyti noriu. Netgi ne tik kad pasisakyti, bet ir pakritikuoti.
Pirma, tai man net iki koktumo šlykštu klausytis, skaityti ar kitaip matyti Lietuvos vėjininkų pastangas įrodyti kad Lietuvos Energetikos ateitis – vėjas. Nu taip nėra. Nebuvo ir, tikriausiai, niekada nebus. Su vėjo energetika yra susiję daugybė problemų. Keletą bandysiu apžvelgt.
Apie vėjo energetiką yra sukurta daugybė mitų ir legendų, ir dauguma – klaidingos. Na, mito jok tokia priedermė – būti klaidingu. Jis kitaip nebus Mitas.
Pirma – tai reiktų atsiminti, jog Vėjo energijai yra reikalingas tam tikro stiprumo vėjas. Nepasiekus to vėjo greičio, vėjo turbinos tiesiog nesisuka. Aišku galima sakyti – na taip, yra greitis – vėjas pučia – pasieksim. Deja – Lietuvoje vidutinis vėjo greitis yra keliais m/s žemesnis nei tas reikalingas MINIMUMAS. Net nešneku apie tai, kad esant minimaliam vėjo greičiui, vėjo turbina tikrai nedirba efektyviausiai.
Antra – nepastovumas. Čia yra viena didesnių problemų. Vėjo greitis yra nepastovus. Nepastovus vėjo greitis sukelia vieną pagrindinių problemų – nestabilų elektros tiekimą. Nestabilus elektros tiekimas sukelia žiaurų dalyką – nestabilumą visame tinkle. Ko pasekoje, kiti elektros gamintojai – paprastai – dujomis ar kitu brudu kūrenamos elektrinės, turi laikyti perteklines galias (iš to išplaukia kainos ir kiti bla bla bla) – tam, kad jei vėjas pas mus sudarytų didesnę dalį pajėgumo – kompensuoti vėjo nebuvimą. Kita bėda – tie svyravimai sukelia ir kitas problemas – nuostoliai tinkle, ir panašiai. Čia jau daug techninių dalykų.
Aišku, galima sakyti – va, Danija tai tuuuuuuuuuuri daug tų vėjo elektrinių, ten net 20% sudaro visos generuojamos galios. Bet Danai tuo pačiu yra susijungę elektros tiltu su Švedija ir Norvegija, kurie turi perteklinius Hidro energijos kiekius – ja gali kompensuoti vėjo sukeliamas nesąmones. O mes – neturime. Ir kompensuotis negalime.
Trečia – kaina. Labai klaidingai yra manoma, jog vėjas – tai pigi elektros energija. Tai yra netiesa. Ir netgi labai netiesa.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vėjininkai rėkia visa gerkle – pinigai. Pagal ES ir LT teisės aktus, valstybė yra įsipareigojusi “ekologišką” energiją supirkti už tam tikrą kainą. Ta ekologiška energija – tai energija, kurią gamini pasikinkęs vėją, biokurą ir t.t. O va čia prasideda įdomumas. Pasirodo, jog ta supirkimo kaina, kuria valstybė PRIVALO supirkti energiją – yra žymiai didesnė nei dujinikų siūloma kaina. Ir čia – tik supirkimo kaina. Paskui prisideda paskirstymo kaina ir t.t. Apie atominę net nešneku.
Gaunasi įdomus dalykas – vieni rėkia – va kaip gerai kad yra vėjas. Nes vėjas juk PIGU. Žinoma pigu – valstybė duotuoja (iš kiekvieno mūsų kišenės) tai ir pigu. Tačiau aš tai nenorėčiau, kad iš mano kišenės, kažkam, už Vasiūkų lygio projektus, pinigai būtų mokami.
Todėl apibendrinus, galima pasakyti – Puikus vėjininkų PR’as, tačiau tik nežinančiam kas ir kaip.
Vėjas – tai labai nestabilus energijos šaltinis, su dideliais (tikriausiai – didžiausiais) aptarnavimo bei įrengimo kaštais už vieną kilovatvalandę, kuriam vienaip ar kitaip – būtina turėti užnugar su duja, vandeniu ar atomu, tai energija – kuri yra viena brangiausių eiliniam piliečiui.
Nors aišku, jei man valstybė už apelsinų auginimą mokėtų po 100 LT už kilogramą – tai aš irgi auginčiau juos Lietuvoje. ir turbūt dar sugalvočiau, kad ir duoną iš apelsinų iškepti galima…
Tegu pučia tas vėjas pro šalį ir toliau.
Su vėjo diena. lol?
Rodyk draugams
Comments(5)
Tai yra randominiai mano pastebėjimai apie beleką. 
Prenumeruok Įrašus! 